Tapyba ant vandens atsirado Senovės Kinijoje, kur ji buvo laikoma slaptu šventikų mokslu, o vėliau paplito po visą pasaulį ir įgijo įvairius pavadinimus (Ebre – pelėsinis popierius Senovės Kinijoje, Abru – vandens veidas Centrinėje Azijoje ir daug kitų). Apie XVI a. jis paplito dabartinėje Turkijoje, kur įgijo pavadinimą Ebru. Dabartinėje Turkijoje jis taip išsivystė, kad vadinamas tradiciniu turkų menu ir yra saugomas UNESCO, kaip kultūros paveldas.
Tikslas (ugdomi įgūdžiai)
Labai svarbi tampa ir terapinė pusė, padedanti vaikams ugdyti emocinį intelektą, išlieti emocijas ir išmokti jas valdyti. Dažnai pastebima, kad po tapybos vaikai tampa laimingesni. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ebru technika leidžia išlieti emocijas, džiaugtis puikiu rezultatu ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Tapyba ant vandens nėra abejingas menas dėl lengvai pasiekiamų rezultatų, greitai kintančio proceso, neįprasto spalvų ir formų žaismo bei netikėtumo.
Be meditacinio poveikio, ši technika turi stiprų terapinį poveikį – ji lavina koordinaciją, koncentraciją ir dėmesio išlaikymą. Norint pasiekti norimą rezultatą, reikia laikytis piešimo taisyklių, susikoncentruoti į savo vidinį pasaulį, paimti į rankas teptuką ar lazdelę, atsipalaiduoti ir pasinerti į spalvų ir formų pasaulį. Dėl šių savybių Ebru technika ypač tinka vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Priemonės – naudojami originalūs, natūralūs, žmogui ir gamtai nekenksmingi augaliniai dažai, specialūs teptukai, lazdelės, vandens šukos, specialus vanduo, sutirštintas jūros dumblių ir vandens augalų mišiniu.