SKAITMENINIŲ ISTORIJŲ PASAKOJIMO PRAKTIKA

Laura Parigi

Alessandra Anichini

Rudi Bartolini

INDIRE: Nacionalinis dokumentacijos, inovacijų ir švietimo tyrimų institutas

Pavadinimas: Skaitmeninės technologijos ankstyvajame vaikų ugdyme: nuo reprezentacijų iki skaitmeninio pasakojimo praktikos

Hipotezė, kuria buvo grindžiamas tyrimas, buvo susijusi su galimybe ar negalimybe pakeisti technologijų, kaip „pasyvaus” prietaiso, panašaus į televizorių, įvaizdį. Per dvejus mokslo metus atliktas darbas atskleidė, kad keičiant požiūrį į skaitmenines technologijas galima paveikti plačiai paplitusius įsitikinimus.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti gilų ryšį tarp suaugusiųjų (tėvų ar mokytojų) technologijų vaizdavimo ir vaikų sąmonėje besiformuojančių vaizdinių. Hipotezė, kuria buvo vadovaujamasi atliekant tyrimą, buvo grindžiama būtent mintimi, kad šis vaizdavimas iš tiesų sugrąžino technologijos kaip „pasyvios”, tam tikru būdu įsisavintos priemonės įvaizdį šiai amžiaus grupei, kuri dažniausiai naudojama kaip ekranas, kuriame žiūrimi skaičiai, nuotraukos ir, svarbiausia, animaciniai filmukai.

Tačiau buvo manoma, kad šią technologijos idėją galima keisti įsikišant į mokyklas ir siūlant edukacinius užsiėmimus, galinčius grąžinti planšetiniams kompiuteriams, išmaniesiems telefonams ir apskritai ekranams jų instrumentinį vaidmenį, naudingą būtent kuriant ir plėtojant istorijas, panašias į tas, kurios paprastai perteikiamos, jau supakuotos, jaunųjų naudotojų džiaugsmui.

Dveji tyrimo metai leido mums eksperimentuoti ir stebėti mokymo praktiką, susijusią su skaitmeninių pasakojimų kūrimu (skaitmeniniu istorijų pasakojimu), kuri buvo vykdoma naudojant technologijas, turimas atitinkamose klasėse (daugiausia kompiuterius ir planšetinius kompiuterius), o dviejose dalyvaujančiose klasėse – konkrečią technologiją, I-Theatre, sistemą, kuri sujungia tyrimų, vaizdų ir garsų gavimo priemones su programine įranga, skirta animuotiems tekstams kurti, tiesiogiai manipuliuojant elementais ekrane.

Iš tikrųjų sistema leidžia kurti „skaitmenines istorijas”, t. y. trumpus animacinius filmukus, kurie yra vaikų kūrybos vaisius, sudarytas iš jų papasakotų istorijų, piešinių, balsų ir gestų, užfiksuotų ekrane, kuriame dvimatės gyvūnų, personažų ir daiktų atvaizdai juda vilkdami ir nuleisdami.

Todėl dešimties mokyklų mokytojai dalyvavo visuose etapuose: nuo pradinių mokymų, planavimo susitikimų iki eksperimentavimo ir praktikos apmąstymo. Todėl tyrimo kelią sudarė keturi skirtingi etapai:

• I etapas – Pradinė problema ir konteksto analizė;
• II etapas – Skaitmeninis pasakojimas ir mokymo dizainas;
• III etapas – Eksperimentavimas;
• IV etapas – Rezultatų sklaida.